Lukiškių pliažas „OPEN BEACH“

2020 birželio 23 d. atidarytas plačiai visuomenėje nuskambėjęs Lukiškių pliažas – dirbtinis paplūdimys „Open Beach„.

Visuomeniškai ir kultūriškai svarbioje Vilniaus miesto aikštėje sukurti tokio masto idėjinį projektą buvo rimtas iššūkis. Kuriant pliažo instaliaciją buvo labai svarbu atsižvelgti į Lukiškių aikštės urbanistinę struktūrą, išlaikyti pagrindines pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo kryptis, sukurti aikštės atžvilgiu proporcingą erdvę ir parinkti funkcinius elementus, priartinančius instaliaciją prie pajūrio paplūdimio stilistikos.

Medinis takas „per kopas“ padėjo išlaikyti pagrindinę pėsčiųjų judėjimo per Lukiškių aikštę ašį bei atskyrė skirtingas užsakovo numatytas veiklos zonas abipus medinio tako.
Vakarinėje instaliacijos dalyje sukurta poilsio zona su paplūdimio gultais ir hamakais; čia svarbų vaidmenį užėmė lauko ekranas, kuris paplūdimio stilistiką sustiprino įrašu iš Palangos pliažo ir jūros bangų garsais; projekto reklaminis partneris rengė nemokamus vakaro filmų seansus.
Rytinėje instaliacijos dalyje įrengta aktyvioji zona su paplūdimio tinklinio aikštele.
Griežtą stačiakampio aikštės betono stilistiką sušvelnino abipus tako įrengti rieduliai ir smilginiai augalai.

Visi instaliacijos elementai turėjo ne tik dekoratyviąją, bet ir realiai veikiančią funkcinę vertę – tikra paplūdimio tinklinio aikštelė, tikri paplūdimio gultai, tikri paplūdimio skėčiai, tikra persirengimo kabina (beje, pagal tiesioginę paskirtį naudota!)

Projektuojant instaliaciją laikytasi universalaus dizaino principo, todėl atsižvelgiant į žmonių su negalia poreikį, tiek takai, tiek persirengimo kabina buvo įrengti su nuolydžiu žmonių su negalia judėjimui.

Lukiškių pliažas buvo labiausiai konceptualus projektas mano kaip architektės karjeroje, taipogi garsiausiai nuskambėjęs ir sulaukęs įvairių visuomenės nuomonių, politinio atgarsio. Vis dėlto svarbiausia, kad ši vieta buvo pamėgta miestiečių – tą geriausiai įrodo grotažymių #openbeach ir #openbeachVilnius populiarumas internete.

Skaitykite apie šį įvykį čia.

Projekto autorė – architektė Inga Martinonytė
Ačiū fotografui Adomui Svirskui už įamžintas akimirkas iš dangaus
Ačiū fotografui Evaldui Čingai už atidarymo akimirkas

Baseinas Utenoje

2020 m. buvo paskelbtas ir suorganizuotas baseino Utenoje architektūrinis konkursas.

Parengėme projektinius pasiūlymus paskelbtam architektūriniam konkursui – „Mokslo paskities pastato (baseino) Taikos g. 44, Utenoje, rekonstravimo ir pritaikymo SPA procedūroms“.

Architektūriniame konkurse užimta I vieta.

BASEINO PASTATO KONCEPCIJA

Architektūrinio konkurso idėja

Projektuojamas baseino pastatas yra atviras, šiuolaikiškas ir tvarus visuomeninės paskirties objektas, sukurtas kaip bendruomenės traukos centras, integruotas į esamą urbanistinį kontekstą bei gamtinę aplinką. Pagrindinė architektūrinė idėja – sukurti harmoniją tarp funkcionalumo, estetikos ir aplinkos darnumo.

Urbanistinė idėja
Pastatas natūraliai įsilieja į esamą miesto ar priemiesčio struktūrą. Jo tūris formuojamas atsižvelgiant į aplinkinius mastelius, medžiagiškumą ir srautų logiką. Svarbu užtikrinti gerą pasiekiamumą tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams bei automobiliais atvykstantiems lankytojams.

Architektūrinė raiška
Pastato architektūra – moderni, bet santūri. Naudojamos natūralios, ilgaamžės medžiagos: betonas, medis, stiklas. Fasadai reaguoja į aplinką: pietinė pusė labiau atvira šviesai, o šiaurinė – uždaresnė, apsauganti nuo vėjų. Stiklinės sienos vizualiai jungia vidų su išore, sukuria ryšį su aplinkinėmis žaliomis zonomis.

Vidaus erdvių organizacija
Pagrindinė vidaus erdvė – baseino salė – projektuojama kaip šviesi, aukšta, estetiškai rami erdvė su natūraliu apšvietimu. Be pagrindinio 25 m ilgio plaukimo baseino, numatytas ir vaikų baseinas, SPA zona bei universalios pagalbinės patalpos. Lankytojų judėjimo srautai aiškiai atskirti: sportininkai, šeimos, neįgalieji ir darbuotojai juda atskiromis logiškomis trajektorijomis.

Tvarumas
Projektuojant objektą, daug dėmesio skiriama energetiniam efektyvumui: panaudojami pasyvios saulės energijos principai, žaliosios stogo dangos, lietaus vandens surinkimo sistemos, šilumos rekuperacija. Tikslas – pasiekti A++ energinę klasę.

Socialinis vaidmuo
Baseinas kuriamas kaip daugiau nei tik sporto erdvė – tai bendruomenės susibūrimo vieta. Jo architektūra kviečia ateiti, būti, susitikti, sveikai gyventi ir ilsėtis. Prie pastato numatytos viešos žalios erdvės, amfiteatras, galimybė organizuoti edukacinius ar kultūrinius renginius.

Vienbučio namo projektas

Patogus ir erdvus, beveik 180 m² gyvenamasis šeimos namas. Šis vienbučio namo projektas sukurtas erdviam sklypui su gražiu gamtiniu karkasu – sklypas lygus, vidury sklypo suformuotas kastinis tvenkinys, o sklypą apgaubia miškingos teritorijos bei pavieniai miškų masyvai.

Vieno aukšto namas pritaikytas šeimos poreikiams – nuo erdvios svetainės su virtuve, patogia jungtimi su terasa, atskirai zonuoto koridoriaus su miegamaisiais kambariais, iki didelės pagalbinės patalpos pagal šeimos poreikius ir garažo.

Rengiant individualius namų projektus, mėgstu pabrėžti, kad visos zonos turi turėti savo vietą ir patogią jungtį – nuo holo ar tambūro turėti patogų funkcinį ryšį tarp gyvenamojo kambario, miegamųjų kambarių ir pagalbinių patalpų. Šiuo atveju namas puikiai suprojektuotas ne tik viduje, bet ir namo padėtis sklype. Pagrindinis kiemo fasadas pietvakarių pusėje dideliu kampu apima vertingasiais sklypo savybes – tvenkinį, pievą ir sklypą supančius miškus. Nuo kelio ir įvažiavimo į sklypą rytų pusėje pasitinka garažas ir vitrina, per kurią galima stebėti sugrįžtančius šeimos narius ar atvykstančius svečius. Šiauriniame fasade suprojektuoti langai į koridorių ir pagalbinę patalpą ir terasa, skirta ūkinei veiklai.

Šio namo projekto esminiai planiniai sprendimai:

Erdvus holas, jungiantis gyvenamą erdvę su pagalbinėmis patalpomis.
Gyvenamoji erdvė – svetainė, virtuvė ir valgomasis suprojektuoti vienoje erdvėje.
Svečių/vaikų WC su dušu.
Du miegamieji kambariai vaikams.
Miegamasis kambarys tėvams su drabužine ir vonios kambariu
Pagalbinė patalpa – katilinė su vasaros lauko virtuve.
Garažas

Blokuotų namų projektas

Miestą pamėgusiems gyventojams, tačiau norintiems turėti nuosavą terasą ir žolės plotelį, vis aktualesni projektai labiau primenantys atskirus nuosavus individualius namus, negu eilę sublokuotų kotedžų. Todėl architektams tenka ieškoti architektūrinių sprendimų kuriant šiuolaikinius, funkcionalius ir miesto gyventojui pritaikytus namus. Šis blokuotų namų projektas yra puikus pavyzdys, kaip iš pirmo žvilgsnio paprastas projektas išpildo gyventojų lūkesčius ir prisideda prie patogesnės kasdienybės. Mūsų sukurtas projektas – idealus sprendimas tarp noro mėgautis gamta bei privatumu ir troškimo nuolat suktis miesto ritmu ir nepraleisti svarbiausių įvykių.

Blokuotų namų pastato projektavime didžiausias iššūkis tampa atskirų erdvių kūrimas ir tuo pačiu bendro interjero išlaikymas. Tam buvo pasitelktas vienodas butų išplanavimas ir nuspręsta pritaikyti asimetrišką išorės apdailą. Moderniai suprojektuoti blokuoti gyvenamieji namai yra lakoniški, griežtos formos ir konceptualaus spalvinio sprendimo – pilkšvų medinių dailylenčių namų tūriai ir rūdžių spalvos skardos stogais bei fasado apdaila. Žemiškos spalvos derinamos su kiek šaltesniais atspalviais ir taip sukuriamas kontrastas, išraiškingas griežtomis linijomis apibendrinamas stilius. Medinių dailylenčių pilkšva spalva lakoniškiems tūriams suteikia ramumo.

Blokuotų namų projektas prie Balžio ežero buvo taikytas prie šiuolaikinio žmogaus poreikių, kuriam svarbu po dienos darbų atitrūkti nuo miesto šurmulio ir mėgautis ramybe bei komfortu. Architektai skyrė itin daug dėmesio gyventojų privatumui ir patogumams išpildyti. Projektas išskirtinis tuo, jog žemės sklypas yra apsuptas gamtinio karkaso – aplinkui valstybiniai miškai. Todėl namas suprojektuotas taip, jog sugrįžęs į namus pirmiausiai patektum į vidinį kiemą, iš kurio yra įėjimai į visus namus. Patekus į namo vidų – kiekvieno atskiro namo kambarių langai žiūri tik į savo sklypą. Į vidinį namo kiemą langai tik iš pagalbinių patalpų.

Nors visi namai išorėje skirtingai skaidytais fasadais, tačiau viduje jų išplanavimas yra beveik identiškas. Todėl šis blokuotų namų projektas atlieka daugiau kotedžo, nei privataus gyvenamojo namo funkciją. Kiekviename bute visos erdvės įrengtos analogiškai:

Tambūras, katilinė, holas, gyvenamoji zona ir tualetas pirmajame aukšte.
Trys panašaus ploto kambariai ir vonia antrajame aukšte.
Kiekvienam butui skirta po dvi automobilio laikymo vietas.

Siekiant sukurti jaukesnę aplinką ir draugišką gyvenamąją erdvę, iš viso sklype suprojektuoti keturi tokio tipo namai. Toks sprendimas tampa savotišku atsiribojimu nuo miesto šurmulio, tačiau leidžia neatitrūkti nuo bendruomeniškumo ar šeštadieninės viešnagės pas kaimynus.

Manhetenas – Niujorko širdis

Trumpas įvadas į architektūrinio konkturso projekto lokaciją – Manhetenas – garsiausias iš penkių Niujorko rajonų, pasaulyje žinomas kaip finansų, kultūros, meno ir architektūros centras. Tai vieta, kur į dangų stiebiasi ikoniniai dangoraižiai, tokie kaip Empire State Building, One World Trade Center ar Chrysler Building. Manhetene įsikūrusi garsioji Volstrito birža, Times aikštė, Central Parkas ir daugybė muziejų, galerijų bei teatrų. Ši sala – ne tik urbanistinis stebuklas, bet ir istorijos kupina erdvė, kurioje susipina senoji architektūra su moderniais sprendimais. Tai vieta, kur kasdien susitinka milijonai žmonių iš viso pasaulio, o jos energija ir ritmas daro Manheteną išskirtine pasaulio metropolio dalimi.

Grinvičo dangoraižis Niujorke: tvariosios architektūros vizija Manhetene

Kintant technologijoms, architektūros stiliams ir aukštybinių statinių galimybėms, architektams vis sunkiau nustebinti šiuolaikinį žmogų – socialinį architektūros vartotoją. Šiandienos miestų gyventojai – išsilavinę, sąmoningi, vis labiau susirūpinę ekologija, energijos sąnaudomis ir gamtos išteklių tausojimu. Todėl vis svarbesniu kriterijumi tampa tvarioji architektūra – darnus santykis tarp estetikos, funkcijos ir aplinkosaugos.

Grinvičo dangoraižio projektas Niujorke – tai bandymas nagrinėti šiuolaikinio dangoraižio ir tvarumo santykį. Projekte pritaikyti pagrindiniai tvariosios architektūros principai: energijos efektyvumas, aplinkai draugiškos medžiagos, žmogaus mastelio pojūtis. Nors pastatas siekia 30 aukštų, jame suplanuotas plotas, kuris įprastai būtų paskirstytas 90 aukštų statinyje. Tokiu būdu siekta išlaikyti žmogui artimą mastelį ir mažinti urbanistinį spaudimą aplinkai.

Niujorko architektūra stebina savo įvairove – nuo istorinių brownstone namų iki modernių stiklo dangoraižių, formuojančių vieną atpažįstamiausių pasaulio siluetų. Šio projekto idėja buvo nustebinti architektūros vartotoją ir parodyti kitokių suvokiamų formų dangoraižio sąvoką atitinkantį pastatą.

Architektūriškai Grinvičo dangoraižis primena skulptūrą Manheteno saloje. Jis neišsiskiria aukščiu, bet žavi griežta geometrine forma ir vientisu, iš balinto betono bei matinio stiklo suformuotu fasadu. Šis ramus, šviesus tūris tarsi atsveria šalia esančią istorinę Šv. Trejybės bažnyčią, su kuria sukuria vizualinį dialogą – abu tampa tarsi „inkliuzais“ tarp Manheteno dangoraižių.

Projekte numatytas ir urbanistinis sprendimas – Battery parko tąsa iki Grinvičo bokšto, kurianti žaliąją jungtį tarp architektūros ir viešosios erdvės. Tai projektas, kviečiantis permąstyti dangoraižio prigimtį šiuolaikiniame mieste.

Gyvenamojo namo savininkai – jauna šeima, norėję modernios išraiškos namo ir interjero. Nuo pirmos pažinties dienos sutarėme dėl interjero išraiškos ir koncepcijos. Darbas kuriant interjerą prasidėjo, kai namas buvo dar tik brėžiniuose – kad namo statybų metu būtų galima įgyventi, jei prireiktų, atitinkamus interjero sprendinius. Nuo pirmų eskizų interjero sprendiniai ir projektuojami baldai beveik nesikeitė. Visame name vyraujanti viena šviesi spalva, tik atskirose zonose/sienų plokštumose yra acentinės skirtingų spalvų ar medžiagiškumo akcentai. Pagal individualius brėžinius ir užsakymą buvo pagaminti ne tik visi kietieji baldai, bet ir miegamojo lova. Daugumai baldų buvo parinktos tos pačios spalvos ir atitinkamai tas pats medis, tik virtuvės balduose atsirado juodos spalvos stalviršiai.

Fotografijų autorius: Inga Dinga